brinkti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *brínktei, from Proto-Indo-European *bʰrenk-[1]. Cognate with Proto-Slavic *bręknǫti[1] and Old Norse bringa (“chest”, noun)[1].

Pronunciation
  • IPA(key): /ˈbʲrʲɪŋkʲtʲɪ/

Verb

brìnkti (third-person present tense brìnksta, third-person past tense brìnko) [2]

  1. (intransitive) to swell[3] (with moisture)
  2. (intransitive) to swell up (from inflammation)
    Synonym: tinti
  3. (intransitive) to grow dry (soil, road itp.)
    Synonym: džiūti

Conjugation
Conjugation of brinkti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 brinkstu brinksti brinksta brinkstame,
brinkstam		 brinkstate,
brinkstat		 brinksta
past
(būtasis kartinis
laikas)		 brinkau brinkai brinko brinkome,
brinkom		 brinkote,
brinkot		 brinko
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 brinkdavau brinkdavai brinkdavo brinkdavome,
brinkdavom		 brinkdavote,
brinkdavot		 brinkdavo
future
(būsimasis laikas)		 brinksiu brinksi brinks brinksime,
brinksim		 brinksite,
brinksit		 brinks
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 brinkčiau brinktum,
brinktumei		 brinktų brinktumėme,
brinktumėm,
brinktume		 brinktumėte,
brinktumėt		 brinktų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — brink,
brinki		 tebrinksta,
tebrinkstie		 brinkime,
brinkim		 brinkite,
brinkit		 tebrinksta,
tebrinkstie
Participles of brinkti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present brinkstąs, brinkstantis brinkstamas
past brinkęs brinktas
past frequentative brinkdavęs —
future brinksiąs, brinksiantis brinksimas
participle of necessity — brinktinas
Adverbial
special (pusdalyvis) brinkdamas
half-participle
(padalyviai)		 present brinkstant
past brinkus
past frequentative brinkdavus
future brinksiant
manner of action (būdinys) brinkte, brinktinai

Derived terms
prefixed verbs
  • apibrinkti
  • išbrinkti
  • įbrinkti
  • pabrinkti
  • perbrinkti
  • prabrinkti
  • pribrinkti
  • subrinkti
  • užbrinkti
  • brinkìmas m (verbal noun)

References
  1. Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 62. →ISBN
  2. “brinkti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  3. “brinkti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.