geisti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *gʰeidʰ-ie-, from *gʰeydʰ- (“to yearn for”).[1][2]

Pronunciation
  • IPA(key): [ˈɡʲɛjsʲtʲɪ]

Verb

geĩsti (third-person present tense geĩdžia, third-person past tense geĩdė)

  1. (with genitive) to desire, to crave, to covet, to lust after
    Aš geidžiu šokolado.
    I desire chocolate.
    Manęs geidžia.
    He's got the hots for me.

Conjugation
Conjugation of geisti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 geidžiu geidi geidžia geidžiame,
geidžiam		 geidžiate,
geidžiat		 geidžia
past
(būtasis kartinis
laikas)		 geidž geidei geidė geidėme,
geidėm		 geidėte,
geidėt		 geidė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 geisdavau geisdavai geisdavo geisdavome,
geisdavom		 geisdavote,
geisdavot		 geisdavo
future
(būsimasis laikas)		 geisiu geisi geis geisime,
geisim		 geisite,
geisit		 geis
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 geisčiau geistum geistų geistumėme,
geistumėm,
geistume		 geistumėte,
geistumėt		 geistų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — geisk,
geiski		 tegeidžia geiskime,
geiskim		 geiskite,
geiskit		 tegeidžia
Participles of geisti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present geidžiąs, geidžiantis geidžiamas
past geidęs geistas
past frequentative geisdavęs —
future geisiąs, geisiantis geisimas
participle of necessity — geistinas
Adverbial
special (pusdalyvis) geisdamas
half-participle
(padalyviai)		 present geidžiant
past geidus
past frequentative geisdavus
future geisiant
manner of action (būdinys) geiste, geistinai

Derived terms
prefixed forms of geisti
  • įgeisti
  • nugeisti
  • pageisti
  • pergeisti
  • užgeisti

References
  1. Kroonen, Guus (2013), “gida-”, in Etymological Dictionary of Proto-Germanic (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 11), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 177
  2. Pokorny, Julius (1959) Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 426-427
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.