išbučiuoti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ bučiuoti

Verb

išbučiuoti (third-person present tense išbučiuoja, third-person past tense išbučiavo)

  1. to cover with kisses

Conjugation
conjugation of išbučiuoti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 išbučiuoju išbučiuoji išbučiuoja išbučiuojame,
išbučiuojam		 išbučiuojate,
išbučiuojat		 išbučiuoja
past
(būtasis kartinis
laikas)		 išbučiavau išbučiavai išbučiavo išbučiavome,
išbučiavom		 išbučiavote,
išbučiavot		 išbučiavo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 išbučiuodavau išbučiuodavai išbučiuodavo išbučiuodavome,
išbučiuodavom		 išbučiuodavote,
išbučiuodavot		 išbučiuodavo
future
(būsimasis laikas)		 išbučiuosiu išbučiuosi išbučiuos išbučiuosime,
išbučiuosim		 išbučiuosite,
išbučiuosit		 išbučiuos
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 išbučiuočiau išbučiuotum,
išbučiuotumei		 išbučiuotų išbučiuotumėme,
išbučiuotumėm,
išbučiuotume		 išbučiuotumėte,
išbučiuotumėt		 išbučiuotų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — išbučiuok,
išbučiuoki		 teišbučiuoja,
teišbučiuojie		 išbučiuokime,
išbučiuokim		 išbučiuokite,
išbučiuokit		 teišbučiuoja,
teišbučiuojie
Participles of išbučiuoti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present išbučiuojąs, išbučiuojantis išbučiuojamas
past išbučiavęs išbučiuotas
past frequentative išbučiuodavęs —
future išbučiuosiąs, išbučiuosiantis išbučiuosimas
participle of necessity — išbučiuotinas
Adverbial
special (pusdalyvis) išbučiuodamas
half-participle
(padalyviai)		 present išbučiuojant
past išbučiavus
past frequentative išbučiuodavus
future išbučiuosiant
manner of action (būdinys) išbučiuote, išbučiuotinai
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.