išmirti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ mirti

Pronunciation
  • IPA(key): [ɪʃˈmʲɪrʲtʲɪ]

Verb

išmir̃ti (third-person present tense išmìršta, third-person past tense ìšmirė)

  1. to die out, to die off; to become extinct, to perish

Conjugation
conjugation of išmirti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 išmirštu išmiršti išmiršta išmirštame,
išmirštam		 išmirštate,
išmirštat		 išmiršta
past
(būtasis kartinis
laikas)		 išmiriau išmirei išmirė išmirėme,
išmirėm		 išmirėte,
išmirėt		 išmirė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 išmirdavau išmirdavai išmirdavo išmirdavome,
išmirdavom		 išmirdavote,
išmirdavot		 išmirdavo
future
(būsimasis laikas)		 išmirsiu išmirsi išmirs išmirsime,
išmirsim		 išmirsite,
išmirsit		 išmirs
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 išmirčiau išmirtum išmirtų išmirtumėme,
išmirtumėm,
išmirtume		 išmirtumėte,
išmirtumėt		 išmirtų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — išmirk,
išmirki		 teišmiršta išmirkime,
išmirkim		 išmirkite,
išmirkit		 teišmiršta
Participles of išmirti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present išmirštąs, išmirštantis išmirštamas
past išmiręs išmirtas
past frequentative išmirdavęs —
future išmirsiąs, išmirsiantis išmirsimas
participle of necessity — išmirtinas
Adverbial
special (pusdalyvis) išmirdamas
half-participle
(padalyviai)		 present išmirštant
past išmirus
past frequentative išmirdavus
future išmirsiant
manner of action (būdinys) išmirte, išmirtinai

Derived terms
  • išsimirti
  • paišmirti
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.