išprotėti
Lithuanian
    
    Pronunciation
    
- IPA(key): /ɪʃproːˈtʲeːtʲɪ/
Verb
    
išprotė́ti (third-person present tense išprotė́ja, third-person past tense išprotė́jo)[1]
Conjugation
    
Conjugation of išprotėti
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | išprotėju | išprotėji | išprotėja | išprotėjame, išprotėjam | išprotėjate, išprotėjat | išprotėja | |
| past (būtasis kartinis laikas) | išprotėjau | išprotėjai | išprotėjo | išprotėjome, išprotėjom | išprotėjote, išprotėjot | išprotėjo | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) | išprotėdavau | išprotėdavai | išprotėdavo | išprotėdavome, išprotėdavom | išprotėdavote, išprotėdavot | išprotėdavo | ||
| future (būsimasis laikas) | išprotėsiu | išprotėsi | išprotės | išprotėsime, išprotėsim | išprotėsite, išprotėsit | išprotės | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) | išprotėčiau | išprotėtum, išprotėtumei | išprotėtų | išprotėtumėme, išprotėtumėm, išprotėtume | išprotėtumėte, išprotėtumėt | išprotėtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) | — | išprotėk, išprotėki | teišprotėja, teišprotėjie | išprotėkime, išprotėkim | išprotėkite, išprotėkit | teišprotėja, teišprotėjie | ||
Participles of išprotėti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | išprotėjąs, išprotėjantis | išprotėjamas | |
| past | išprotėjęs | išprotėtas | |
| past frequentative | išprotėdavęs | — | |
| future | išprotėsiąs, išprotėsiantis | išprotėsimas | |
| participle of necessity | — | išprotėtinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | išprotėdamas | ||
| half-participle (padalyviai) | present | išprotėjant | |
| past | išprotėjus | ||
| past frequentative | išprotėdavus | ||
| future | išprotėsiant | ||
| manner of action (būdinys) | išprotėte, išprotėtinai | ||
Synonyms
    
- klaikti, mišti, pamišti, sukvailioti; (idioms) protą pamesti, proto netekti, proto nustoti
See also
    
- apkvaišti, paikioti
References
    
- Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
    This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.