rauti

See also: Rauti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *ruʔ-[1], from Proto-Indo-European *(H)ruH-[1]. Cognate with Latvian raut[1], Polish rwać (“to tear (flowers etc.)”)[2] and ryć (“to burrow”)[1].

Pronunciation 1
  • IPA(key): [ˈräˑʊ̯tʲɪ]

Verb

ráuti (third-person present tense ráuna, third-person past tense róvė) [3]

  1. (transitive) to grub, to pull out (roots, stumps etc.)[4]
  2. (transitive, figuratively) to eradicate
    Synonym: skinti
Conjugation
Conjugation of rauti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 raunu rauni rauna rauname,
raunam		 raunate,
raunat		 rauna
past
(būtasis kartinis
laikas)		 roviau rovei rovė rovėme,
rovėm		 rovėte,
rovėt		 rovė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 raudavau raudavai raudavo raudavome,
raudavom		 raudavote,
raudavot		 raudavo
future
(būsimasis laikas)		 rausiu rausi raus rausime,
rausim		 rausite,
rausit		 raus
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 raučiau rautum rautų rautumėme,
rautumėm,
rautume		 rautumėte,
rautumėt		 rautų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — rauk,
rauki		 terauna raukime,
raukim		 raukite,
raukit		 terauna
Participles of rauti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present raunąs, raunantis raunamas
past rovęs rautas
past frequentative raudavęs —
future rausiąs, rausiantis rausimas
participle of necessity — rautinas
Adverbial
special (pusdalyvis) raudamas
half-participle
(padalyviai)		 present raunant
past rovus
past frequentative raudavus
future rausiant
manner of action (būdinys) raute, rautinai
Derived terms
verbs
  • aprauti
  • atrauti
  • išrauti
  • nurauti
  • parrauti
  • prirauti
  • raustyti
nouns derived from rauti
  • rovė́jas m/rovė́ja f
  • rovìmas m (verbal noun)
idioms
  • neraus kieno kelmas taip greitai
  • ridiką rauti
  • ravėti (verb)

Pronunciation 2
  • IPA(key): [rɐʊ̯ˑˈtʲɪ]

Participle

rautì m (past passive)

  1. masculine plural nominative form of rautas.

References
  1. Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 442. →ISBN
  2. Brückner, Aleksander (1927), “rwać”, in Słownik etymologiczny języka polskiego [Etymological Dictionary of the Polish Language] (in Polish), Warsaw: Wiedza Powszechna, page 470
  3. “rauti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  4. “rauti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.