tylėti

Lithuanian

Etymology

tyla +‎ -ėti

Pronunciation
  • IPA(key): [tʲiːˈleːtʲɪ]

Verb

tylė́ti (third-person present tense tỹli, third-person past tense tylė́jo)

  1. (transitive) to silence
  2. (intransitive) to be quiet

Conjugation
conjugation of tylėti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 tyliu tyli tyli tylime,
tylim		 tylite,
tylit		 tyli
past
(būtasis kartinis
laikas)		 tylėjau tylėjai tylėjo tylėjome,
tylėjom		 tylėjote,
tylėjot		 tylėjo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 tylėdavau tylėdavai tylėdavo tylėdavome,
tylėdavom		 tylėdavote,
tylėdavot		 tylėdavo
future
(būsimasis laikas)		 tylėsiu tylėsi tylės tylėsime,
tylėsim		 tylėsite,
tylėsit		 tylės
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 tylėčiau tylėtum,
tylėtumei		 tylėtų tylėtumėme,
tylėtumėm,
tylėtume		 tylėtumėte,
tylėtumėt		 tylėtų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — tylėk,
tylėki		 tetyli,
tetylie		 tylėkime,
tylėkim		 tylėkite,
tylėkit		 tetyli,
tetylie
Participles of tylėti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present tylįs, tylintis tylimas
past tylėjęs tylėtas
past frequentative tylėdavęs —
future tylėsiąs, tylėsiantis tylėsimas
participle of necessity — tylėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis) tylėdamas
half-participle
(padalyviai)		 present tylint
past tylėjus
past frequentative tylėdavus
future tylėsiant
manner of action (būdinys) tylėte, tylėtinai
adjectives related with tylėti
  • tylus
Derived terms
prefixed forms of tylėti
  • pertylėti
  • pratylėti
  • pritylėti
  • sutylėti
    • susitylėti
  • užtylėti
    • užsitylėti
nouns derived from tylėti
  • tylėjimas m
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.