vilkti

Lithuanian

Etymology

Pronunciation
  • IPA(key): [ˈvʲɪlʲkʲtʲɪ]

Verb

vil̃kti (third-person present tense vel̃ka, third-person past tense vil̃ko) [2]

  1. (transitive) to drag, haul
    vilkti rąstus - to haul logs
  2. (transitive) to delay, drag
  3. (transitive) to dress
    vilktis apsiaustą - to wear a raincoat
  4. (transitive) to cover

Conjugation
Conjugation of vilkti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 velku velki velka velkame,
velkam		 velkate,
velkat		 velka
past
(būtasis kartinis
laikas)		 vilkau vilkai vilko vilkome,
vilkom		 vilkote,
vilkot		 vilko
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 vilkdavau vilkdavai vilkdavo vilkdavome,
vilkdavom		 vilkdavote,
vilkdavot		 vilkdavo
future
(būsimasis laikas)		 vilksiu vilksi vilks vilksime,
vilksim		 vilksite,
vilksit		 vilks
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 vilkčiau vilktum,
vilktumei		 vilktų vilktumėme,
vilktumėm,
vilktume		 vilktumėte,
vilktumėt		 vilktų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — vilk,
vilki		 tevelka,
tevelkie		 vilkime,
vilkim		 vilkite,
vilkit		 tevelka,
tevelkie
Participles of vilkti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present velkąs, velkantis velkamas
past vilkęs vilktas
past frequentative vilkdavęs —
future vilksiąs, vilksiantis vilksimas
participle of necessity — vilktinas
Adverbial
special (pusdalyvis) vilkdamas
half-participle
(padalyviai)		 present velkant
past vilkus
past frequentative vilkdavus
future vilksiant
manner of action (būdinys) vilkte, vilktinai

Synonyms
  • (to haul): traukti; vežti
  • (to delay): delsti
  • (to cover): dengti, kloti

Derived terms
verbs derived from vilkti
  • apvilkti
    • (reflexive) apsivilkti
  • atvilkti
    • (reflexive) atsivilkti
  • išvilkti
  • įvilkti
  • nuvilkti
    • (reflexive) nusivilkti
  • pavilkti
    • (reflexive) pasivilkti
  • privilkti
    • (reflexive) prisivilkti
  • suvilkti
  • užvilkti
    • (reflexive) užsivilkti
  • (reflexive) vilktis
  • vilkėti
  • vilkinti
nouns derived from vilkti
  • (verbal noun) vilkimas m
  • vilkėjas m / vilkėja f
  • vilkikas m / vilkikė f
idioms
  • vilkti koją už kojos

References
  1. Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 514.
  2. “vilkti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.