stovėti

Lithuanian

From Proto-Baltic *stā-, from Proto-Indo-European *stā- < *steh₂- (“to stand”). Cognates include Latvian stāvēt, Old Church Slavonic ставити (staviti, “to put, to place”), Russian ста́вить (stávitʹ), Ukrainian ста́вити (stávyty), Bulgarian ста́вя (stávja, “to get up; to become; to suit, to be appropriate; to happen; to grow”), Czech staviti (“to put, to build; to delay”), Polish stawić (“to put, to build, to plant”), Gothic 𐍃𐍄𐍉𐌾𐌰𐌽 (stōjan, “to judge”) (maybe < *stōwjan (*stōwjan)), 𐍃𐍄𐌰𐌿𐌰 (staua, “court”), Old English stowian (“to stop, to delay”), English stow.

stovė́ti (third-person present tense stóvi, third-person past tense stovė́jo)

Conjugation of stovėti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	stoviu	stovi	stovi	stovime, stovim	stovite, stovit	stovi
	past (būtasis kartinis laikas)	stovėjau	stovėjai	stovėjo	stovėjome, stovėjom	stovėjote, stovėjot	stovėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	stovdavau	stovdavai	stovdavo	stovdavome, stovdavom	stovdavote, stovdavot	stovdavo
	future (būsimasis laikas)	stovsiu	stovsi	stovs	stovsime, stovsim	stovsite, stovsit	stovs
subjunctive (tariamoji nuosaka)		stovčiau	stovtum, stovtumei	stovtų	stovtumėme, stovtumėm, stovtume	stovtumėte, stovtumėt	stovtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	stovk, stovki	testovi, testovie	stovkime, stovkim	stovkite, stovkit	testovi, testovie

Participles of stovėti

This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.