denis

See also: Denis, dénis, and Dênis

English

Noun

denis

  1. plural of deni

Anagrams

Latin

Numeral

dēnīs

  1. dative/ablative masculine/feminine/neuter plural of dēnī

Lithuanian

Pronunciation
  • IPA(key): /ˈdʲæːnʲɪs/

Noun

dẽnis m (plural dẽniai) stress pattern 2[1]

  1. deck[2]

Declension
declension of denis
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) dẽnis dẽniai
genitive (kilmininkas) dẽnio dẽnių
dative (naudininkas) dẽniui dẽniams
accusative (galininkas) dẽnį deniùs
instrumental (įnagininkas) deniù dẽniais
locative (vietininkas) dẽnyje dẽniuose
vocative (šauksmininkas) dẽni dẽniai

References
  1. Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  2. Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.