kilmininkas

Lithuanian

Etymology

From kilmė.

Pronunciation
  • IPA(key): [kʲɪlʲmʲɪˈnʲɪŋkɐs]
  • Hyphenation: kil‧mi‧nin‧kas

Noun

kilminiñkas m (plural kilminiñkai) stress pattern 2

  1. (grammar) genitive case

Declension
declension of kilmininkas
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) kilminiñkas kilminiñkai
genitive (kilmininkas) kilminiñko kilminiñkų
dative (naudininkas) kilminiñkui kilminiñkams
accusative (galininkas) kilminiñką kilmininkùs
instrumental (įnagininkas) kilmininkù kilminiñkais
locative (vietininkas) kilmininkè kilminiñkuose
vocative (šauksmininkas) kilminiñke kilminiñkai
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.