gauja
See also: Gauja and gaują
Gothic
    
    
Ladin
    
    
Lithuanian
    
    Etymology
    
Ultimately of imitative origin, from Proto-Indo-European *geH- (“to sing, cry”), related to Proto-Slavic *gajati (“to croak, caw”).[1]
Declension
    
declension of gauja
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | gaujà | gaũjos | 
| genitive (kilmininkas) | gaujõs | gaujų̃ | 
| dative (naudininkas) | gaũjai | gaujóms | 
| accusative (galininkas) | gaũją | gaujàs | 
| instrumental (įnagininkas) | gaujà | gaujomìs | 
| locative (vietininkas) | gaujojè | gaujosè | 
| vocative (šauksmininkas) | gaũja | gaũjos | 
See also
    
- (gang): grupė
References
    
- Pokorny, Julius (1959) Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 403
- “gauja” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “gauja” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
    This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.