kailiniai

Lithuanian

Etymology

Derived from káilis (“fur”).

Pronunciation
  • IPA(key): /kaɪlʲɪˈnʲeɪˑ/

Noun

kailiniaĩ m pl stress pattern 3a[1](diminutives kailinė̃liai, kailiniùkai, kailinùkai)

  1. (plural only) fur coat[2]

Declension
declension of kailiniai
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) - kailiniaĩ
genitive (kilmininkas) - kailinių̃
dative (naudininkas) - kailiniáms
accusative (galininkas) - káilinius
instrumental (įnagininkas) - kailiniaĩs
locative (vietininkas) - kailiniuosè
vocative (šauksmininkas) - kailiniaĩ

References
  1. Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  2. Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.