kankinti
Lithuanian
Pronunciation
- (kankìnti) IPA(key): /kɐŋˈkʲɪntʲɪ/
Verb
kankìnti (third-person present tense kankìna, third-person past tense kankìno) [1]
- (transitive) to torment
Conjugation
Conjugation of kankinti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
kankinu | kankini | kankina | kankiname, kankinam |
kankinate, kankinat |
kankina | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
kankinau | kankinai | kankino | kankinome, kankinom |
kankinote, kankinot |
kankino | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
kankindavau | kankindavai | kankindavo | kankindavome, kankindavom |
kankindavote, kankindavot |
kankindavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
kankinsiu | kankinsi | kankins | kankinsime, kankinsim |
kankinsite, kankinsit |
kankins | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
kankinčiau | kankintum, kankintumei |
kankintų | kankintumėme, kankintumėm, kankintume |
kankintumėte, kankintumėt |
kankintų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | kankink, kankinki |
tekankina, tekankinie |
kankinkime, kankinkim |
kankinkite, kankinkit |
tekankina, tekankinie | ||
Participles of kankinti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | kankinąs, kankinantis | kankinamas | |
| past | kankinęs | kankintas | |
| past frequentative | kankindavęs | — | |
| future | kankinsiąs, kankinsiantis | kankinsimas | |
| participle of necessity | — | kankintinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | kankindamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | kankinant | |
| past | kankinus | ||
| past frequentative | kankindavus | ||
| future | kankinsiant | ||
| manner of action (būdinys) | kankinte, kankintinai | ||
Synonyms
- kamuoti, varginti
Derived terms
nouns derived from kankinti
- (verbal noun) kankinimas m
- kankintojas m/ kankintoja f
Related terms
- (verb) kenkti
See also
- kęsti
References
- “kankinti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “kankinti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.