kenkti
Lithuanian
    
    Etymology
    
From Proto-Indo-European *kank-, *kenk- (“to burn, dry, pain, desire, hunger, thirst”), see also Sanskrit काङ्क्षति (kāṅkṣati, “he wishes, desires”).[1]
Pronunciation
    
- IPA(key): /ˈkʲɛŋkʲtʲɪ/
Verb
    
keñkti (third-person present tense keñkia, third-person past tense keñkė) [2]
Conjugation
    
Conjugation of kenkti
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | kenkiu | kenki | kenkia | kenkiame, kenkiam | kenkiate, kenkiat | kenkia | |
| past (būtasis kartinis laikas) | kenkiau | kenkei | kenkė | kenkėme, kenkėm | kenkėte, kenkėt | kenkė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) | kenkdavau | kenkdavai | kenkdavo | kenkdavome, kenkdavom | kenkdavote, kenkdavot | kenkdavo | ||
| future (būsimasis laikas) | kenksiu | kenksi | kenks | kenksime, kenksim | kenksite, kenksit | kenks | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) | kenkčiau | kenktum | kenktų | kenktumėme, kenktumėm, kenktume | kenktumėte, kenktumėt | kenktų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) | — | kenk, kenki | tekenkia | kenkime, kenkim | kenkite, kenkit | tekenkia | ||
Participles of kenkti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | kenkiąs, kenkiantis | kenkiamas | |
| past | kenkęs | kenktas | |
| past frequentative | kenkdavęs | — | |
| future | kenksiąs, kenksiantis | kenksimas | |
| participle of necessity | — | kenktinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | kenkdamas | ||
| half-participle (padalyviai) | present | kenkiant | |
| past | kenkus | ||
| past frequentative | kenkdavus | ||
| future | kenksiant | ||
| manner of action (būdinys) | kenkte, kenktinai | ||
Synonyms
    
- kliudyti, trukdyti
Derived terms
    
- (Verb) pakenkti
(Nouns)
- (verbal noun) kenkìmas m
- kenkėjas m / kenkė́ja f
Related terms
    
- (Verb) kankinti
References
    
- Pokorny, Julius (1959) Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 565
- “kenkti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “kenkti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
    This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.