kaulas

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *káuˀlas, from Proto-Indo-European *keh₂ulós.

Pronunciation
  • IPA(key): [ˈkä̂ˑʊ̯ɫɐs̪]
audio(file)

Noun

káulas m (plural káulai) stress pattern 1 [1]

  1. bone[2]

Declension
declension of kaulas
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) káulas káulai
genitive (kilmininkas) káulo káulų
dative (naudininkas) káului káulams
accusative (galininkas) káulą káulus
instrumental (įnagininkas) káulu káulais
locative (vietininkas) káule káuluose
vocative (šauksmininkas) káule káulai

Derived terms

(Nouns)

References
  1. “kaulas” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  2. “kaulas” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN

Anagrams
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.