kilmė

See also: kilme and kilmę

Lithuanian

Pronunciation
  • IPA(key): [kʲɪlʲˈmʲěː]

Noun

kilmė̃ f (plural kil̃mės) stress pattern 4 [1]

  1. origin

Declension
declension of kilmė
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) kilmė̃ kil̃mės
genitive (kilmininkas) kilmė̃s kilmių̃
dative (naudininkas) kil̃mei kilmė́ms
accusative (galininkas) kil̃mę kilmès
instrumental (įnagininkas) kilmè kilmėmìs
locative (vietininkas) kilmėjè kilmėsè
vocative (šauksmininkas) kil̃me kil̃mės

Derived terms
verbs related to kilmė

See also

References
  1. “kilmė” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  • “kilmė” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.