vainikas

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *waiˀníkas, from Proto-Indo-European *woyh₁níkos.

  • Cognate to Polish wianek (“garland”) and wieniec (“wreath”)[1]. See also výti (“to wind”), výtulas and vytùvai (“device to wind a thread”).

Pronunciation
  • IPA(key): /vɐɪ̯ˑˈnʲɪkɐs/

Noun

vainìkas m (plural vainìkai) stress pattern 2 (diminutive vainikė̃lis)

  1. garland
    pinti vainiką - to wreathe a garland

Declension
declension of vainikas
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) vainìkas vainìkai
genitive (kilmininkas) vainìko vainìkų
dative (naudininkas) vainìkui vainìkams
accusative (galininkas) vainìką vainikùs
instrumental (įnagininkas) vainikù vainìkais
locative (vietininkas) vainikè vainìkuose
vocative (šauksmininkas) vainìke vainìkai

See also

References
  1. Brückner, Aleksander (1927), “wianek”, in Słownik etymologiczny języka polskiego [Etymological Dictionary of the Polish Language] (in Polish), Warsaw: Wiedza Powszechna, page 610
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.