viršininkas

Lithuanian

Etymology

From viršus (“top”) +‎ -ininkas.

Noun

vir̃šininkas m (plural vir̃šininkai, feminine vir̃šininkė) stress pattern 1

head, chief, boss

Declension

declension of viršininkas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	vir̃šininkas	vir̃šininkai
genitive (kilmininkas)	vir̃šininko	vir̃šininkų
dative (naudininkas)	vir̃šininkui	vir̃šininkams
accusative (galininkas)	vir̃šininką	vir̃šininkus
instrumental (įnagininkas)	vir̃šininku	vir̃šininkais
locative (vietininkas)	vir̃šininke	vir̃šininkuose
vocative (šauksmininkas)	vir̃šininke	vir̃šininkai

Further reading

“viršininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2021
“viršininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2021

This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.