virvė

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *wírwis.

Noun

vir̃vė f (plural vir̃vės) stress pattern 2

  1. rope, cord, string

Declension
declension of virvė
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) vir̃vė vir̃vės
genitive (kilmininkas) vir̃vės vir̃vių
dative (naudininkas) vir̃vei vir̃vėms
accusative (galininkas) vir̃vę virvès
instrumental (įnagininkas) virvè vir̃vėmis
locative (vietininkas) vir̃vėje vir̃vėse
vocative (šauksmininkas) vir̃ve vir̃vės

Further reading
  • Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.